[1] Dažnos asfalto dangos ligos
Ankstyvosios asfalto dangos pažeidimų rūšys yra devynios: provėžos, įtrūkimai ir duobės. Šios ligos yra dažniausios ir rimčiausios ir yra viena iš dažniausių greitkelių projektų kokybės problemų.
1.1 rut
Provėžos – tai išilginiai diržo formos grioveliai, suformuoti palei ratų vėžes kelio dangoje, kurių gylis didesnis nei 1,5 cm. Provėžos – juostos formos griovelis, susidarantis nuolatinei kelio dangos deformacijai, veikiant pasikartojančioms važiavimo apkrovoms. Provėžos sumažina kelio dangos lygumą. Provėžoms pasiekus tam tikrą gylį, dėl provėžose besikaupiančio vandens, automobiliai greičiausiai slysta ir sukelia eismo įvykius. Provėžos dažniausiai atsiranda dėl neprotingos konstrukcijos ir rimtos transporto priemonių perkrovos.
1.2 Įtrūkimai
Yra trys pagrindinės plyšių formos: išilginiai, skersiniai ir tinkliniai įtrūkimai. Asfalto dangoje atsiranda įtrūkimų, dėl kurių prasisunkia vanduo ir pažeidžiamas paviršinis bei pagrindo sluoksnis.
1.3 Duobė ir griovelis
Duobės yra dažna ankstyva asfalto dangos liga, pasireiškianti dangos pažeidimu į duobes, kurių gylis didesnis nei 2 cm, o plotas didesnis nei 0,04 ㎡. Duobės susidaro daugiausia tada, kai į kelio dangą prasisunkia transporto priemonių remontas ar variklinių transporto priemonių alyva. Dėl taršos asfalto mišinys purena, o važiuojant ir riedant pamažu susidaro duobės.
1.4 Lupimas
Asfalto dangos lupimas – tai sluoksniuotas dangos paviršiaus lupimas, kurio plotas didesnis nei 0,1 kvadratinio metro. Pagrindinė asfalto dangos lupimo priežastis – vandens žala.
1,5 laisvas
Asfalto dangos laisvumas – tai dangos rišiklio sukibimo jėgos praradimas ir užpildų atsipalaidavimas, kai plotas didesnis nei 0,1 kvadratinio metro.

[2] Asfalto dangos įprastų ligų priežiūros priemonės
Dėl ligų, atsirandančių ankstyvoje asfalto dangos stadijoje, remonto darbus privalome atlikti laiku, kad ligos įtaka asfalto dangos vairavimo saugumui būtų kuo mažesnė.
2.1 Provėžų taisymas
Pagrindiniai asfalto kelio provėžų taisymo būdai yra šie:
2.1.1 Jei dėl transporto priemonių judėjimo eismo juostos danga provėžuota. Provėžuotas paviršius turi būti pašalintas pjaunant arba frezuojant, o po to asfalto paviršius vėl padengiamas. Tada provėžoms taisyti naudokite asfalto mastikos žvyro mišinį (SMA) arba SBS modifikuotą asfalto mišinį arba polietilenu modifikuotą asfalto mišinį.
2.1.2 Jei kelio danga stumiama į šoną ir susidaro šoninės banguotos provėžos, jei ji stabilizavosi, išsikišusias dalis galima nupjauti, o lovio dalis apipurkšti arba nudažyti surištu asfaltu ir užpilti asfalto mišiniu, išlyginti ir sutankintas.
2.1.3 Jei provėžos atsiranda dėl dalinio pagrindinio sluoksnio nusėdimo dėl nepakankamo pagrindo sluoksnio stiprumo ir prasto vandens stabilumo, pirmiausia reikia apdoroti pagrindinį sluoksnį. Visiškai pašalinkite paviršinį ir pagrindinį sluoksnį
2.2 Įtrūkimų taisymas
Atsiradus asfalto dangos įtrūkimams, jei visus ar didžiąją dalį nedidelių įtrūkimų pavyksta užgydyti aukštų temperatūrų sezono metu, gydymo nereikia. Jei yra nedideli įtrūkimai, kurių negalima užgydyti aukštų temperatūrų sezono metu, jie turi būti laiku sutvarkyti, kad būtų suvaldytas tolesnis įtrūkimų plėtimasis, būtų išvengta ankstyvo dangos pažeidimo, pagerinti greitkelių naudojimo efektyvumą. Taip pat, taisant asfalto dangos įtrūkimus, reikia laikytis griežtų proceso operacijų ir specifikacijų reikalavimų.
2.2.1 Alyvos užpildymo taisymo būdas. Žiemą išvalykite vertikalius ir horizontalius plyšius, suskystintomis dujomis įkaitinkite plyšių sieneles iki klampios būsenos, tada į plyšius purkškite asfaltu arba asfalto skiediniu (emulsinis asfaltas turi būti purškiamas žemos temperatūros ir drėgno sezono metu), o tada paskleiskite. tolygiai Apsaugokite sauso švaraus akmens drožlių arba rupaus smėlio sluoksniu nuo 2 iki 5 mm ir galiausiai lengvu voleliu susmulkinkite mineralines medžiagas. Jei tai nedidelis įtrūkimas, jį reikia iš anksto išplėsti diskine freza, o tada apdoroti aukščiau nurodytu būdu, o išilgai plyšio užtepti nedidelį kiekį žemos konsistencijos asfalto.
2.2.2 Sutvarkyti įtrūkusią asfalto dangą. Statybos metu pirmiausia iškalkite senus įtrūkimus, kad susidarytumėte V formos griovelį; tada oro kompresoriumi išpūskite atsipalaidavusias dalis ir dulkes bei kitas šiukšles V formos griovelyje ir aplink jį, o tada ekstruzijos pistoletu sumaišykite tolygiai sumaišytą Remonto medžiaga pilama į plyšį, kad jis užpildytų. Sustingus remonto medžiagai, ji bus atidaryta eismui maždaug po paros. Be to, jei yra rimtų įtrūkimų dėl nepakankamo grunto pagrindo ar pagrindo sluoksnio ar kelio sankasos srutų tvirtumo, pirmiausia reikia apdoroti pagrindinį sluoksnį, o tada perdaryti paviršinį sluoksnį.
2.3 Duobių priežiūra
2.3.1 Priežiūros būdas, kai pagrindinis kelio dangos sluoksnis yra nepažeistas ir tik paviršinis sluoksnis turi duobes. Pagal „apvalios skylės kvadrato remonto“ principą nubrėžkite duobės remonto kontūrą lygiagrečiai arba statmenai kelio vidurio linijai. Atlikite pagal stačiakampį arba kvadratą. Iškirpkite duobę iki stabilios dalies. Norėdami išvalyti griovelio dugną ir griovelį, naudokite oro kompresorių. Nuvalykite dulkes ir laisvas sienos dalis, o tada ant švaraus rezervuaro dugno užpurkškite ploną surišto asfalto sluoksnį; po to rezervuaro sienelė užpildoma paruoštu asfalto mišiniu. Tada suvyniokite jį rankiniu voleliu, įsitikindami, kad sutankinimo jėga veikia tiesiai į asfalto mišinį. Taikant šį metodą, neatsiras įtrūkimų, įtrūkimų ir pan.
2.3.1 Remontas karšto lopymo būdu. Karštojo remonto techninės priežiūros mašina duobėje šildoma kelio danga šildymo plokšte, purenamas įkaitęs ir suminkštėjęs dangos sluoksnis, purškiamas emulsintas asfaltas, įpilama naujo asfalto mišinio, vėliau maišoma ir išasfaltuojama bei sutankinama kelio volu.
2.3.3 Jei dėl nepakankamo vietinio stiprumo pažeistas pagrindo sluoksnis ir susidaro duobės, paviršinis sluoksnis ir pagrindo sluoksnis turi būti visiškai iškasti.
2.4 Lupimo taisymas
2.4.1 Dėl prasto asfalto paviršiaus sluoksnio ir viršutinio sandarinimo sluoksnio sukibimo arba nulupimo dėl prastos pirminės priežiūros reikia pašalinti atsilupusias ir palaidas dalis, o tada perdaryti viršutinį sandarinimo sluoksnį. Sandarinimo sluoksnyje naudojamo asfalto kiekis turi būti O mineralinių medžiagų dalelių dydžio specifikacijos turėtų priklausyti nuo sandarinimo sluoksnio storio.
2.4.2 Atsilupus tarp asfalto paviršiaus sluoksnių, reikia pašalinti atsilupusias ir palaidas dalis, nudažyti apatinę asfalto dangą surištu asfaltu ir perdaryti asfalto sluoksnį.
2.4.3 Jei nulupimas atsiranda dėl prasto sukibimo tarp paviršinio sluoksnio ir pagrindo sluoksnio, pirmiausia reikia pašalinti atsilupusį ir laisvą paviršiaus sluoksnį ir išanalizuoti prasto sukibimo priežastį.
2.5 Laisva priežiūra
2.5.1 Jei dėl sandarinimo medžiagos praradimo atsiranda nedidelių įdubimų, kai asfalto paviršinis sluoksnis nėra išsekęs, aukštos temperatūros sezono metu galima pabarstyti atitinkama sandarinimo medžiaga ir tolygiai nušluoti šluota, kad užpildytų akmens tarpus. su sandarinimo medžiaga.
2.5.2 Dideliuose pažymėtų plotų plotuose purškite didesnės konsistencijos asfaltą ir pabarstykite tinkamo dydžio dalelių sandarinimo medžiagas. Sandarinimo medžiaga pažymėtos vietos viduryje turėtų būti šiek tiek storesnė, o aplinkinė sąsaja su pradine kelio danga turėtų būti šiek tiek plonesnė ir gražios formos. Ir susukta į formą.
2.5.3 Kelio danga yra laisva dėl prasto asfalto ir rūgštaus akmens sukibimo. Visas laisvas dalis reikia iškasti, o tada perdaryti paviršinį sluoksnį. Atkuriant mineralines medžiagas negalima naudoti rūgščių akmenų.